2026-01-22
Kelios didžiausios Lietuvos verslo ir pramonės asociacijos kreipėsi į atsakingas valstybės institucijas, ragindamos užtikrinti aiškų ir proporcingą Direktyvos (ES) 2024/825 dėl vartotojų įgalinimo žaliojoje pertvarkoje (ECGT), įgyvendinimą. Asociacijos pabrėžia, kad šiuo metu taikomas direktyvos aiškinimas gali sukelti priešingą efektą nei siekiama – paskatinti maisto ir kitų produktų švaistymą, didinti administracinę ir finansinę naštą verslui bei trikdyti tiekimo grandines
Į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, Ekonomikos ir inovacijų ministeriją bei Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą bendru raštu kreipėsi Lietuvos pramonininkų konfederacija, asociacija „Lietuvos maisto pramonė“, Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacija, Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacija, Lietuvos prekybos įmonių asociacija, Lietuvos paukštininkystės asociacija bei Lietuvos pienininkų asociacija „Pieno centras“.
Verslas palaiko direktyvos tikslus, tačiau pasigenda pereinamojo laikotarpio
Asociacijos pabrėžia, kad visiškai palaiko Direktyvos (ES) 2024/825 tikslus – kovą su klaidinančiais „žaliaisiais“ teiginiais, didesnį vartotojų informuotumą ir skaidrumą. Tačiau esminė problema – nėra pereinamojo laikotarpio produktams, kurie buvo teisėtai pateikti į rinką iki pradedant taikyti direktyvą.
Pagal šiuo metu Europos Komisijos pateiktą aiškinimą, nuo 2026 m. rugsėjo 27 d. visi aplinkosauginiai ar tvarumo teiginiai turės atitikti naujus reikalavimus, nepaisant, kada produktas buvo pagamintas, paženklintas ar pateiktas į rinką. Vadinasi, rinkoje jau esantys produktai galėtų būti laikomi neatitinkančiais reikalavimų, net jei jų ženklinimas jiems patenkant į rinką buvo teisėtas.
Reali maisto švaistymo rizika
Asociacijos įspėja, kad toks reguliavimo taikymas gali versti perženklinti, perpakuoti ar net sunaikinti didelius kiekius produktų, tarp jų – ir maisto. Tai ne tik sukeltų didelių papildomų kaštų, bet ir tiesiogiai prieštarautų tvarumo bei atliekų mažinimo tikslams.
„Paradoksalu, bet siekdami kovoti su vadinamuoju žaliuoju smegenų plovimu, galime sukurti situaciją, kai visiškai tinkami vartoti maisto produktai taps atliekomis. Tai ne tik ekonomiškai nepagrįsta, bet ir socialiai neatsakinga“, – sako asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ direktorė Irma Pilipienė.
Pasak jos, maisto pramonė jau dabar susiduria su iššūkiais, susijusiais su kaštų augimu, žaliavų kainų svyravimais ir geopolitiniu neapibrėžtumu, todėl papildoma administracinė našta gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių tiek gamintojams, tiek vartotojams.
Europos verslo bendruomenė kelia tą patį klausimą
Lietuvos asociacijų pozicija atitinka ir platesnę Europos verslo bendruomenės nuomonę. Praėjusių metų gruodžio 10 d. organizacijos: „FoodDrinkEurope“, „BusinessEurope“, „EuroCommerce“, „European Brands Association“ ir kitos – paskelbė bendrą pareiškimą, ragindamos Europos Komisiją įtvirtinti vadinamąją „grandfathering clause“ – nuostatą, leidžiančią toliau prekiauti produktais, kurie buvo teisėtai pateikti į rinką iki direktyvos taikymo pradžios.
Europos asociacijos pabrėžia, kad tokios pereinamosios nuostatos yra įprasta praktika kituose ES teisės aktuose ir padeda išvengti tiekimo grandinių trikdžių, perteklinių kaštų bei atliekų susidarymo.
Nacionalinių institucijų pozicija – pereinamasis laikotarpis jau suteiktas
Teisingumo ministerija, atsakydama į asociacijų kreipimąsi, nurodė, kad nacionalinė išimtis ar papildomas pereinamasis laikotarpis Lietuvos teisėje negali būti nustatytas, nes Direktyvai (ES) 2024/825 taikomas visiško suderinimo principas. Ministerijos vertinimu, verslui jau buvo suteiktas pakankamas – daugiau nei 2,5 metų – pasirengimo laikotarpis nuo direktyvos įsigaliojimo iki jos taikymo pradžios.
Taip pat pabrėžiama, kad direktyva nereikalauja atšaukti ar sunaikinti iki 2026 metų rugsėjo 27 d. į rinką pateiktų produktų, o neatitikimai dažnai galės būti sprendžiami proporcingomis priemonėmis – koreguojant ar papildant informaciją etiketėse.
Verslas ragina dialogui ir aiškumui
Asociacijos pabrėžia, kad dialogas tarp institucijų ir verslo yra būtinas siekiant rasti sprendimus, kurie vienu metu užtikrintų vartotojų apsaugą, teisinį tikrumą ir realų tvarumo tikslų įgyvendinimą.
„Norime, kad šis perėjimas būtų įgyvendinamas protingai – be perteklinių atliekų, be chaoso rinkoje ir be sprendimų, kurie tik iš pirmo žvilgsnio atrodo tvarūs“, – akcentuoja I. Pilipienė.
Asociacija „Lietuvos maisto pramonė“ ir kitos verslo organizacijos tikisi, kad tiek nacionaliniu, tiek Europos Sąjungos lygmeniu bus atsižvelgta į verslo argumentus ir užtikrintas aiškus, proporcingas bei aplinkosaugos tikslams neprieštaraujantis Direktyvos (ES) 2024/825 taikymas.
Beje, ES direktyvos nėra tiesioginio taikymo teisės aktai, tad Lietuvoje šios direktyvos nuostatos įgyvendintos Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatyme.