2026-08-31
Asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ direktorė Irma Pilipienė susitiko su Estijos maisto pramonės asociacijos „Toiduliit“ vadove Sirje Potisepp. Reguliariai, kartą ar du per metus, vykstančiuose susitikimuose asociacijų vadovės aptaria abiejų šalių maisto sektoriaus naujienas, dalijasi patirtimi ir pozicijomis aktualiais klausimais.
Šis susitikimas dar kartą patvirtino, kad Lietuvos ir Estijos maisto pramonės įmonėms šiuo metu kylantys iššūkiai yra labai panašūs. Abiejų šalių gamintojams tenka prisitaikyti prie gausių naujų Europos Sąjungos reikalavimų, o praktiniai jų įgyvendinimo klausimai dažnai lieka neatsakyti. Panašios iniciatyvos keliamos ir nacionaliniu lygmeniu.
„Lietuvos ir Estijos maisto pramonė susiduria iš esmės su tais pačiais iššūkiais – nuo naujų pakuočių reikalavimų ir aplinkosauginių įpareigojimų iki diskusijų apie mokesčius, maisto produktų ženklinimą bei pasirengimą krizėms. Teisės aktai priimami, tačiau įmonėms neretai trūksta aiškių atsakymų, kaip juos įgyvendinti praktiškai, kokiais dokumentais pagrįsti atitiktį ir kaip naujus reikalavimus vertins kontroliuojančios institucijos. Todėl bendradarbiavimas su kitų šalių asociacijomis yra labai svarbus – galime keistis patirtimi, derinti pozicijas ir kartu siekti aiškesnio bei proporcingesnio reguliavimo“, – sako asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ direktorė Irma Pilipienė.
PPWR ir PFAS: daugiausia klausimų kelia praktinis įgyvendinimas
Pakuočių ir pakuočių atliekų reglamento (PPWR) įgyvendinimas šiuo metu yra viena svarbiausių temų tiek Lietuvoje, tiek Estijoje. Įmonėms daug praktinių klausimų kyla dėl atitikties įrodymo, pakuočių tiekėjų teikiamos informacijos pakankamumo ir būsimos institucijų kontrolės.
Ypač daug neaiškumo kelia reikalavimai dėl perfluoralkilintų ir polifluoralkilintų medžiagų (PFAS) maistui skirtose pakuotėse. Kol kas trūksta atsakymų, kur ir kokiais metodais turėtų būti atliekami tyrimai, kurios institucijos bus atsakingos už kontrolę ir kaip pakuočių atitiktis bus vertinama praktikoje.
Dėmesys pereinamajam laikotarpiui
Susitikime taip pat aptartas Direktyvos dėl vartotojų įgalinimo žaliosios pertvarkos procese (ECGT) įgyvendinimas ir pereinamasis laikotarpis, per kurį rinkoje dar bus produktų su anksčiau pagamintomis pakuotėmis.
Tiek Estijos, tiek Lietuvos kontroliuojančios institucijos nurodo, kad vykdydamos priežiūrą ketina vadovautis „Common Understanding“ dokumentu. Vertinant iki 2026 m. rugsėjo 27 d. pagamintus ir rinkai pateiktus produktus bei jų pakuotes turėtų būti taikomi protingumo ir proporcingumo principai.
„Įmonėms labai svarbu, kad keičiantis reikalavimams būtų užtikrintas realus pereinamasis laikotarpis. Jau pagamintų produktų ar pakuočių sunaikinimas ne tik atneštų didelių nuostolių verslui, bet ir prieštarautų tvarumo tikslams. Tikimės, kad institucijos iš tiesų laikysis deklaruojamų protingumo ir proporcingumo principų“, – akcentuoja I. Pilipienė.
Estijoje diskutuojama dėl mažesnio PVM maistui
Estijoje šiuo metu aktyviai svarstomos politinės iniciatyvos mažinti pridėtinės vertės mokestį maisto produktams. Nuo 2025 m. vidurio standartinis PVM tarifas šalyje siekia 24 proc.
Politikų siūlymai labai skirtingi: vieni ragina maisto produktams taikyti nulinį PVM tarifą, kiti siūlo jį mažinti iki 14 proc. Taip pat nesutariama, ar lengvatinis tarifas turėtų būti taikomas visiems, ar tik būtiniausiems maisto produktams.
Estijos maisto pramonės asociacija kol kas susilaiko nuo šių iniciatyvų palaikymo, pirmiausia laukia aiškių atsakymų, iš kokių šaltinių valstybė kompensuotų dėl mažesnio PVM prarastas biudžeto pajamas ir kaip būtų užtikrinta, kad sumažinus mokestį maisto produktų kainos iš tiesų atitinkamai sumažėtų bei išliktų žemesnės visą lengvatos taikymo laikotarpį.
Cukraus mokestis išlieka politinėje darbotvarkėje
Cukraus mokesčio projektas Estijoje parengtas jau prieš kelerius metus, tačiau iki šiol nėra priimtas. Vis dėlto maisto pramonė vertina, kad pasikeitus politinei valdžiai ši iniciatyva gali būti bet kada atnaujinta.
Skirtingus fiskalinių priemonių taikymo būdus rodo Suomijos pavyzdys. Nuo 2026 m. sausio 1 d. šioje šalyje PVM maisto produktams buvo sumažintas 0,5 procentinio punkto – nuo 14 iki 13,5 proc. Tačiau nuo balandžio 1 d. įvestas cukraus akcizas gaiviesiems gėrimams: nuo 0,20 Eur už litrą gėrimams be cukraus iki 0,59 Eur už litrą, priklausomai nuo cukraus kiekio. Aktyvios diskusijos dėl cukraus mokesčio šiuo metu vyksta ir Vokietijoje.
Nesutariama dėl privalomo „Nutri-Score“ ženklinimo
Estijoje jau kurį laiką vyksta intensyvios diskusijos dėl galimybės „Nutri-Score“ ženklinimą įteisinti kaip privalomą. Tarp aktyviausių tokio sprendimo šalininkų yra prekybos tinklas „Lidl“, o Estijos maisto pramonės asociacija privalomam nacionaliniam ženklinimui nepritaria.
Gamintojų nuomone, toks ženklinimas turėtų būti vienodas visoje ES. Abejonių kelia ir pati sistema – ar vienu bendru balu įvertintas produktas gali tinkamai atspindėti jo maistinę vertę, sudėtį ir vietą subalansuotoje mityboje.
Stiprėja diskusijos apie ultra-perdirbtus produktus
Ultra-perdirbtų maisto produktų (UPF) tema vis dažniau patenka į viešąją ir politinę darbotvarkę. Konkrečių teisėkūros iniciatyvų nei Lietuvoje, nei Estijoje kol kas nėra, tačiau abi asociacijos sutaria, kad šias diskusijas būtina atidžiai stebėti.
„Galimi būsimi sprendimai turi būti grindžiami mokslu. Vertinti reikėtų ne vien produkto perdirbimo lygį, bet ir jo maistinę vertę, sudėtį bei vartojimo kontekstą. Pernelyg supaprastintas produktų skirstymas į „gerus“ ir „blogus“ gali klaidinti vartotojus ir lemti nepagrįstus ribojimus“, – atkreipia dėmesį I. Pilipienė.
Santykiai su prekybos tinklais Estijoje išlieka įtempti
Skirtingai nei Lietuva, Estija neturi atskiro nacionalinio įstatymo, skirto didžiųjų prekybos tinklų nesąžiningiems veiksmams riboti. Šalyje galioja tik vadinamasis bazinis įstatymas, kuriuo į nacionalinę teisę perkelta ES Nesąžiningos prekybos praktikos (UTP) direktyva.
Estijos maisto gamintojai santykius su prekybos tinklais vertina kaip gana įtemptus. Tai dar kartą patvirtina, kad sąžiningų santykių maisto tiekimo grandinėje užtikrinimas išlieka aktualus visame Baltijos regione.
Pasirengimo galimoms krizėms vis dar nepakanka
Abiejose šalyse vis daugiau dėmesio skiriama maisto tiekimo grandinių atsparumui, įmonių veiklos tęstinumui ir pasirengimui galimoms krizėms. Tačiau, asociacijų vertinimu, konkrečių veiksmų ir praktinio pasirengimo tiek Lietuvoje, tiek Estijoje vis dar trūksta.
Maisto pramonė yra strategiškai svarbi valstybės saugumui, todėl būtina aiškiai apibrėžti valstybės institucijų ir verslo atsakomybes, užtikrinti kritinių išteklių prieinamumą bei parengti realiai veikiančius planus, kurie leistų krizės atveju išlaikyti maisto gamybą ir tiekimą.
Neaiškumų kelia ir Vienkartinio plastiko direktyva
Estijoje, kaip ir Lietuvoje, iki šiol trūksta aiškumo dėl Vienkartinio plastiko direktyvos (SUP) nuostatų, susijusių su viešose vietose iš vienkartinių plastikinių gaminių ir pakuočių susidarančių šiukšlių surinkimo bei tvarkymo išlaidų kompensavimu.
Estijoje šiuo metu rengiamas šį klausimą reglamentuojantis teisės akto projektas. Asociacija „Lietuvos maisto pramonė“ su SUP direktyvos įgyvendinimu susijusius neaiškumus pakartotinai iškėlė susitikime su aplinkos viceministre.
„Maisto gamybos įmonėms tenka vis daugiau naujų pareigų ir finansinių įsipareigojimų, todėl būtina užtikrinti, kad iš jų reikalaujamos išlaidos būtų aiškiai apskaičiuotos, pagrįstos ir tiesiogiai susijusios su konkrečių atliekų tvarkymu. Verslas turi žinoti ne tik tai, kiek turės mokėti, bet ir už ką tiksliai moka“, – teigia I. Pilipienė.
Lietuvos ir Estijos maisto pramonės asociacijos ketina toliau reguliariai keistis informacija apie nacionalinius ir ES teisėkūros procesus, praktinius reikalavimų įgyvendinimo iššūkius bei galimybes bendromis pozicijomis atstovauti regiono maisto gamintojų interesams.