*/

Apie Asociaciją

„Lietuvos maisto pramonė“– tai savanoriškumo principu susijungusių įvairių šakų maisto pramonės įmonių asociacija. Jos pagrindinis siekis – bendromis narių pastangomis kurti palankias verslo sąlygas Lietuvoje veikiančioms maisto pramonės įmonėms.

Asociacija vienija 11 lietuvių ir užsienio kapitalo įmonių – gaminančių maisto produktus bei jais prekiaujančių.

„Lietuvos maisto pramonė“ įsteigta 1990 metais ir buvo viena pirmųjų šalyje įkurtų asociacijų, atstovaujančių gamybos įmonėms. Šiuo metu Asociacijos narėmis yra įvairių šakų maisto pramonės įmonės – duonos, pyrago, konditerijos, šokolado gaminių, gaiviųjų gėrimų, užkandžių, konservuotų maisto produktų, kavos, pieno produktų, kūdikių maisto, acto, maisto žaliavų konditerijos ir duonos pramonei – gamintojos.
Asociacija „Lietuvos maisto pramonė“ yra Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) narė.

Apie Asociacijos vienijamas įmones Lietuvoje


money2.png >

420

Metinė apyvarta (mln. eurų)
> people.png

2200

Sukurta darbo vietų
years.png

30

Asociacija veikia metų

Pagrindiniai Asociacijos veiklos principai remiasi atstovavimu nariams, bendradarbiavimu su valstybinėmis institucijomis bei visuomenės švietimu.

  1. Atstovavimas
    • Aukštas narystės standartas ( patikimumas, atsakingumas )

    • Visuomenės ir gamintojų interesų balansas

    • Aukšta kompetencija

  2. Švietimas

    • Sąmoningo vartojimo ugdymas, vartotojų švietimas

    • Atsakingas komunikavimas

    • Bendradarbiavimas su žiniasklaida ir kitų informavimo priemonių naudojimas

  3. Bendradarbiavimas

    • Tikslingas bendradarbiavimas su valstybinėmis institucijomis ir visuomeninėmis organizacijomis kuriant ilgalaikius ryšius visuomeniniams asociacijos tikslams įgyvendinti


Veiklos sritys:

  • maisto kokybė, sauga;

  • maisto produktų ženklinimas;

  • maisto produktų mokesčiai;

  • atliekų tvarkymas;

  • maisto produktų reklama;

  • draugiškas aplinkai apsirūpinimas žaliavomis (tvari plėtra, darnus vystymasis);

  • maisto pramonės reputacija;

  • verslo aplinkos gerinimas.

Visuotinis narių susirinkimas – aukščiausias Asociacijos valdymo organas, šaukiamas ne rečiau kaip kartą per metus. Visuotinis narių susirinkimas dvejų metų laikotarpiui renka Asociacijos valdybos narius, keičia Asociacijos įstatus, nustato stojamojo mokesčioir nario mokesčių dydžius bei mokėjimo tvarką, tvirtina Asociacijos metinę finansinę ataskaitą.

Valdyba – kolegialus valdymo organas. Ji vykdo visuotinio narių susirinkimo pavedimus, priima bei šalina narius, skiria Asociacijos direktorių ir buhalterį, sprendžia Asociacijos veiklos, turtinius bei finansinius klausimus. Valdybą sudaro 5 nariai, renkami iš Asociacijos narių – juridinių asmenų pasiūlytų fizinių asmenų. Valdybai vadovauja valdybos pirmininkas, kurį iš savo narių renka valdyba.

Valdybos nariai ( išrinkti 2019 m. kovo 18 d. visuotiniame narių susirinkime)
Mindaugas Snarskis.png
valdybos pirmininkas
Mindaugas Snarskis
(UAB Koncernas „Vikonda“)
Gabriele Sereniene.png
Gabrielė Šerėnienė
(UAB „Coca-Cola HBC Lietuva“)
Margarita Čėglienė.png
Margarita Čėglienė
(„Danone”, SIA)
Rasa Bagdonienė
(UAB „Mondelez Baltic“)
(UAB „Nestle Baltics“)

Direktorius – vienasmenis valdymo organas. Jis įgyvendina visuotinio narių susirinkimo bei valdybos sprendimus, atstovauja Asociacijai įvairiose institucijose, visuomeninėse organizacijose, organizuoja ūkinę ir finansinę Asociacijos veiklą.
lpk.png
lgpa.png
lmpa.png
pieno-centras.png
fde.png
etl.png
lpuf.png
 

Naujienos

Inovatyvios idėjos maisto pramonėje – ko nori vartotojas

Sveikatai palankesni (su mažiau cukraus, druskos ir pan.) produktai, pagaminti laikantis tvarios gamybos principų, o jų kaina jau nėra pagrindinis pasirinkimo kriterijus – atrodo, ryškėja tokios naujausios maisto produktų vartojimo tendencijos. Apie jas kalbėta asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ surengtoje nuotolinėje diskusijoje „Inovatyvios idėjos maisto pramonėje – ko nori vartotojas“.

Šios diskusijos temą pasufleravo Europos maisto produktų gamintojus vienijanti asociacija „FoodDrinkEurope“, paskelbusi iniciatyvą #FoodFuture (#MaistoAteitis), kviečiančią dialogui apie mūsų maisto ateitį.

„Mes, Lietuvos maisto pramonė, plečiame savo veiklos horizontus, veikiame visos Europos, labai dažnai – viso pasaulio mastu, tad ir mums svarbu kalbėti apie ateities maistą. Diskutuojant šia tema į pirmą vietą atsistoja vartotojas – ko jis nori, ką jis galvoja, kokiais kriterijais besivadovaudamas renkasi maisto produktus. Po to kyla kitas klausimas – kur šioje vietoje yra maisto pramonė: einame pirma jo, iš paskos ar šalia,“ – komentavo temos pasirinkimo motyvus renginio moderatorė Rasa Bagdonienė, verslo konsultantė, UAB „Market SMART“ partnerė.

Kaina nebėra svarbiausias maisto produktų pasirinkimo kriterijus

Tokią tendenciją atskleidė dr. Romos Bartkevičiūtės, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjos pristatyti Lietuvos suaugusių ir pagyvenusių gyventojų faktinės mitybos, mitybos ir fizinio aktyvumo įpročių tyrimo rezultatai. Nuo 1997-ųjų pradėtas, 2019/2020 metais jau penktą kartą atliktas tyrimas atskleidžia suaugusių lietuvių mitybos įpročius. Kas labiausiai krenta į akis – didžioji dalis respondentų nurodė, kad perkant maisto produktus kaina jiems nėra svarbiausia. Jei 1997 metais kainą kaip pagrindinį pasirinkimo kriterijų nurodė 67 proc. respondentų, tai 2019/2020 metais tokių buvo tik 14 proc. Užtat labai šoktelėjo naudos sveikatai kriterijus – nuo 8 proc. 1997 metais iki 27 proc. 2019/2020-aisiais. Svarbesniu pasidarė ir skonis, taip atsakiusių respondentų skaičius augo atitinkamai nuo 16 iki 39 proc. Moterys, spręsdamos, ką valgyti, labiau galvoja apie naudą sveikatai, vyrams svarbiau maisto produktų skonis.

„Minėtos vartotojų maisto produktų pasirinkimo tendencijos džiugina. Visgi, kaip atskleidė kiti klausimai, gyventojų žinios apie sveiką mitybą dar yra nepakankamos. Ir dalies Lietuvos gyventojų mityba neatitinka sveikos mitybos rekomendacijų“, – pripažino tyrimą komentavusi dr. R. Bartkevičiūtė.

Pradėtą temą dar labiau užtvirtino Gabijos Kubiliūtės, „Euromonitor International“ rinkos analitikės aptartos vartotojų sveikatingumo tendencijos pakuoto maisto rinkoje, lyginant lietuvių ir kitų europiečių mitybos įpročius. Kelios jos pranešimo įžvalgos: sveiku vartotojai vadina maistą, kuriame mažiau cukraus, kalorijų, angliavandenių, daugiau baltymų; pagrindinė priežastis, skatinanti atsisakyti cukraus, rinktis mažiau jo turinčius produktus – siekis mažinti ar reguliuoti svorį. Lietuvos vartotojai vis drąsiau renkasi augalinius pieno, mėsos pakaitalus, pavyzdžiui, mėsos pakaitalų vartojimas Lietuvoje, pagal išlaidas vienam žmogui, artimesnis Vakarų Europos šalims.

„Vartotojai, atrodo, ieško tradiciškesnių dietų:  daugelis orientuojasi į subalansuotą mitybą, o ne į tą, kurioje gausu apribojimų. Jie ieško įvairių variantų, dažnai norėdami į savo mitybą įtraukti žalią maistą, veganiškų produktų, nesilaikydami griežtų mitybos apribojimų“, – komentavo naujas mitybos tendencijas G. Kubiliūtė.

Teigiami lietuvių mitybos poslinkiai, be abejo, džiugina. Juo labiau, kai jos ir sveikatos ryšys – labai tamprus. Tas buvo akivaizdu dietologės Evelinos Cikanavičiūtės pranešime. Pagrindinėms lietuvių mirties priežastims – širdies ir kraujagyslių ligoms bei navikams – daug įtakos turi ir mityba.

Tad dietologė skatino dažniau prisiminti augalinės kilmės skaidulomis gausų maistą, ypač šviežias daržoves (tik vos daugiau nei pusė lietuvių jų valgo kasdien); mažiau rinktis perteklinio pramoninio maisto, ypač atkreipti dėmesį į jame esantį  pridėtinį cukrų, druską, riebalus ir transriebalus.

„Mažos nuodėmės“ kartais leidžiamos

Saikingai palepinti save šokoladu, sausainiais ar kitais saldumynais yra svarbu, nes teigiamos nuotaikos padeda pagerinti bendrą emocinę būklę, ko dažnam vartotojui taip reikėjo per pandemiją. Tą savo pranešime akcentavo Virgaudas Gedrimas, UAB „Mondelez Baltic“ komercijos direktorius Baltijos šalims. Pandemijos išvarginti, nuo pramogų, kelionių, susitikimų su draugais atriboti žmonės ne tik patys mėgavosi maistu, džiaugėsi jį gamindami namuose, įtraukdami į šį užsiėmimą ir vaikus, bet ir daug dažniau siuntė valgomas dovanas (šokoladą, sausainius, sūrius) savo artimiesiems, draugams. Populiarėjo ekologiški, natūralūs, vietos gamintojų produktai.

Mažiau cukraus, daugiau baltymų iš vabzdžių

Šias naujas vartotojų pasirinkimo tendencijas jau užčiuopė ir maisto produktus gaminančios įmonės. Net siūlydamos, atrodytų, su sveikatai palankesne mityba mažai ką bendro turinčius gaminius, pavyzdžiui, ledus. Pasak Algirdo Gauronskio, UAB „Vikeda“ generalinio direktoriaus, kurdama naujus produktus jo įmonė taip pat teiravosi pirkėjų, ar jie domisi ledų sudėtimi, jų receptūra, kokie priedai skatintų nuo šio skanumyno susilaikyti. Paaiškėjo, kad net smaližiauti nusiteikę pirkėjai skaito gaminio sudėtį, ir mieliau rinktųsi ledus, kuriuose būtų daugiau natūralaus šviežio pieno, mažiau cukraus. Vartotojo noras – gamintojui įstatymas. Rinkoje jau pasirodė ledai, kuriuose cukraus mažiau net 30 proc., o  ir pati ledų porcija mažesnė.

Vartotojai nori ne tik mažiau cukraus, palmių riebalų ir pan. Renkantis maisto produktus svarbu ne tik iš ko jie pagaminti, bet ir kaip pagaminti, ar įmonė laikosi tvaresnės gamybos principų. Net 46 proc. Baltijos šalių vartotojų teigia, kad jie teikia pirmenybę produktui, kuris būtų naudingas jų sveikatai, 41 proc. – kad jis būtų „sveikas“ aplinkai. Tokiomis įžvalgomis ir tyrimų rezultatais pasidalijo Vilma Kapočienė, UAB „Nestlé Baltics“ saldumynų ir kulinarijos verslo vystymo vadovė Baltijos šalims savo pranešime „Vartotojų pasirinkimas: augalinis maistas – mada ar/ir būtinybė?“

Atsakymas „taip“ tinka abiem atvejais. Faktas, kad apie 30 proc. Baltijos šalių gyventojų teigia netoleruojantys laktozės, kalba apie būtinybę. Turbūt ir kaip madą, ir kaip būtinybę galima vertinti žmonių siekį būti fleksitarais  (tai mėsos vartojimą sumažinę, bet visiškais jos neatsisakę asmenys) ar vegetarais, veganais, bet vartotojų dėmesys sveikatai, atjauta gyvūnams, rūpestis aplinka, be jokios abejonės, skatins didinti augalinio maisto gamybos apimtis. Įmonės tai jau ir daro.

Visi renginyje pristatyti pranešimai tarsi parengė erdvę paskutinio pasisakiusiojo – Kęstučio Lipnicko, UAB „Divaks” direktoriaus – pranešimui. Jo vadovaujama įmonė kuria unikalius baltymų sprendimus maisto pramonei. Baltymai gaunami iš vabzdžių, konkrečiai – iš milčiaus lervų. Maistinėmis savybėmis jie nenusileidžia pieno baltymams, o vertinant gamybos proceso tvarumą yra daug pranašesni. Šiuo metu vartotojai vabzdžių produktus vertina ne itin palankiai, tačiau šiuos baltymus integruojant į maisto produktus miltelių, aliejaus ar kitomis formomis, jie daug labiau priimtini.  30 proc. europiečių apklausoje teigė pasiruošę vartoti produktus, kurių sudėtyje būtų vabzdžių ingredientų.

Taigi, vartotojų siekis rinktis sveikatai naudingesnius produktus jau gali būti visiškai patenkintas. Ir rinktis tikrai yra iš ko visiems – ir savo sveikata, ir aplinka, ir tik gaminio kaina besirūpinantiems žmonėms.


Renginio įrašas: https://youtube.com/embed/3dUoyfQrptU

X
Latest Products Image

2021-07-09

Inovatyvios idėjos maisto pramonėje – ko nori vartotojas

skaityti plačiau

Diskusija „Inovatyvios idėjos maisto pramonėje – ko nori vartotojas“

Asociacija „Lietuvos maisto pramonė” liepos 8 d. 10 val. kviečia į nuotolinę diskusiją „Inovatyvios idėjos maisto pramonėje – ko nori vartotojas“.
 
Asociacija „FoodDrinkEurope“ paskelbė iniciatyvą #FoodFuture (#MaistoAteitis), kuri kviečia Europos piliečius, sprendimų priėmėjus, nevyriausybines organizacijas, mokslo ir pramonės atstovus konstruktyviam dialogui apie mūsų maisto ateitį. Teigiama, kad dar niekada nebuvo tokio būtino poreikio kurti tvarias maisto sistemas ir ši diskusija padės maisto pramonei imtis bei tęsti pradėtus pokyčius.
Siekdami tvarių maisto sistemų turime galvoti apie inovacijas ir idėjas, kurios padėtų išsaugoti planetą ir skatintų vartotojus sveikiau gyventi, rinktis sveikatai palankesnius produktus. Realizuodamos šiuos pokyčius pramonės įmonės turi galvoti ir apie ekonominį efektyvumą.
Taigi, nuo 2021 metų prasideda renginiai, diskusijos, kviečiančios kiekvieną pasisakyti šia tema. Plačiau apie tai.
 
Asociacija „Lietuvos maisto pramonė“ palaiko šią iniciatyvą ir kviečia pirmajai diskusijai „Inovatyvios idėjos maisto pramonėje – ko nori vartotojas“.
Tikslas – padiskutuoti, pasidalyti patirtimi, kokių inovacijų, kokių pokyčių laukia vartotojas, kas turi įtakos šiems pokyčiams, kiek vartotojams svarbu sveikatai palankesnė mityba ir kaip mūsų asociacijos įmonėms sekasi judėti šia kryptimi, kas jau pasiekta, kokių problemų kyla ir pan. Pirmame renginyje bus aptariama, ko nori vartotojas, kokių inovacijų maisto pramonė gali pasiūlyti ieškantiems sveikatai palankesnių produktų.

  Renginį moderuos Rasa Bagdonienė, verslo konsultantė, UAB „Market SMART“ partnerė.


Pranešimai:

·         Įžanginis žodis apie europinę iniciatyvą #FoodFuture (5-10 min.)

 

·         Dabartiniai suaugusių lietuvių mitybos įpročiai – kaip/ar jie keičiasi?

Dr. Roma Bartkevičiūtė, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėja (15-20 min.)

 

·         Kokią įtaką mūsų sveikatai turi mityba?

Evelina Cikanavičiūtė, VUL Santaros klinikų gydytoja dietologė (15-20 min.)

 

·         Vartotojų sveikatingumo tendencijos pakuoto maisto rinkoje – Lietuva Europos kontekste.

Gabija Kubiliūtė, „Euromonitor International“ rinkos analitikė (15-20 min.)

 

·         Pandemija ir vartotojų įpročių pokyčiai: tendencija ar laikinas reiškinys.

Virgaudas Gedrimas, UAB „Mondelez Baltic“ komercijos direktorius Baltijos šalims (15-20 min.)

 

·         Įmonės patirtis. Sveikata ir tvarumas. Ar mėgstami ledai gali atliepti šiuolaikiško vartotojo poreikius?

Algirdas Gauronskis, UAB „Vikeda“ generalinis direktorius (15-20 min.)

 

·         Įmonės patirtis. Vartotojų pasirinkimas: augalinis maistas – mada ar/ir būtinybė?  

Vilma Kapočienė, UAB „Nestlé Baltics“ saldumynų ir kulinarijos verslo vystymo vadovė Baltijos šalims (15-20 min.)

 

·         Įmonės patirtis. Baltymai iš vabzdžių – tvarus ateities baltymų šaltinis šiandien?

Kęstutis Lipnickas, UAB „Divaks” direktorius (15-20 min.)


Klausimai, diskusija


 
Maloniai kviečiame registruotis ir dalyvauti!

Registruokitės čia arba el. paštu info@maistoasociacija.lt  iki liepos 5 d.
 
Prisijungimo nuorodą dieną prieš renginį atsiųsime visiems užsiregistravusiems.

X
Latest Products Image

2021-07-01

Diskusija „Inovatyvios idėjos maisto pramonėje – ko nori vartotojas“

skaityti plačiau

„Versli Lietuva“ parengė Lietuvos maisto ir gėrimų sektoriaus eksporto plėtros strategijos projektą

Kaip teigiama VšĮ „Versli Lietuva“ skelbiamoje informacijoje, Lietuvos maisto ir gėrimų sektorius yra vienas didžiausių Lietuvos apdirbamosios gamybos sektorių bei užima reikšmingą vietą Lietuvos ekonomikoje.

Sektoriaus stiprybės – ilgametė patirtis gaminant kokybiškus produktus, gebėjimas lanksčiai prisitaikyti prie  klientų poreikių bei priėjimas prie kokybiškų vietinių žaliavų dėl gerai išvystyto Lietuvos žemės ūkio sektoriaus.

Viena iš projekte įvardijamų eksporto plėtros krypčių yra orientuota į užsakomosios maisto ir gėrimų produkcijos gamybos vystymą ir eksporto augimą, didinant veiklos našumą, ieškant naujų partnerių ir didinant eksporto apimtis esamiems klientams. Antrąja eksporto plėtros kryptimi skatinamas naujų sveikų ir ekologiškų produktų su lietuvišku prekės ženklu vystymas. 

Kaip tikslinės Lietuvos maisto ir gėrimų sektoriaus rinkos nurodoma Vokietija ir Nyderlandai.

Plačiau: https://www.verslilietuva.lt/eksportuok/eksporto-strategijos/lietuvos-maisto-ir-gerimu-sektorius/

X
Latest Products Image

2021-05-12

„Versli Lietuva“ parengė Lietuvos maisto ir gėrimų sektoriaus eksporto plėtros strategijos projektą

skaityti plačiau

Nariai

Clients Logo
Clients Logo
Clients Logo
Clients Logo
Clients Logo
Clients Logo
Clients Logo
Clients Logo
Clients Logo
Clients Logo
Clients Logo

Asociacijos nariais gali būti juridiniai asmenys – Lietuvoje veikiančios maisto produktus gaminančios bei jais prekiaujančios įmonės.

Narystės nauda:

  • galimybė suvienytomis jėgomis spręsti įmonėms iškylančias problemas bei siekti bendrų tikslų;

  • didesnė tikimybė būti išgirstiems valstybės institucijose;

  • galimybė gauti aktualią informaciją, susijusią su maisto pramone;

  • bendravimas su kolegomis, dalijimasis idėjomis bei gerąja patirtimi.


Kaip tapti nariu?

Norintieji tapti Asociacijos nariais turi pateikti laisvos formos prašymą Asociacijos direktoriui. Jame turėtų būti nurodyta, kad susipažinote su Asociacijos įstatais bei sutinkate prisiimti ir vykdyti Asociacijos nario įsipareigojimus.
Asociacijos valdyba prašymą apsvarsto ne vėliau kaip per du mėnesius nuo jo gavimo dienos. Asociacijos direktorius apie priimtą sprendimą ne vėliau kaip per 5 dienas informuoja pareiškėją.

Kontaktai

Asociacija „LIETUVOS MAISTO PRAMONĖ“

Asociacijos valdybos pirmininkas – Mindaugas Snarskis,
UAB Koncernas „Vikonda" generalinis direktorius

Asociacijos direktorė – Irma Pilipienė

Adresas: Gedimino pr. 26-301, LT-01104 Vilnius, Lietuva

Telefonas: +370 5 2627022

El. paštas:  info@maistoasociacija.lt

Soc. tinklai
Top